Kaip išvengti sukčių ir apsaugoti savo pinigus?

Klientams skambiname retai, o skambučio metu niekada neprašome nurodyti:

• kortelės numerio, PIN ar CVV kodo ir galiojimo datos;
• slaptažodžio, kuriuo jungiatės prie Paysera e. bankininkystės ar el. pašto;
• Paysera superprogramėlės prisijungimo kodo;
• SMS žinute gauto patvirtinimo kodo.

Skambindami jums taip pat niekada neprašome pervesti pinigų į kitą sąskaitą, pasikeisti slaptažodžio, prisijungti prie e. bankininkystės ar patvirtinti prisijungimo Paysera superprogramėlėje. Jei skambinantis prašo šių duomenų ar veiksmų, tai ne Paysera – baikite pokalbį ir nieko nedarykite pagal jo nurodymus.

Sukčių svetainė gali atrodyti lygiai taip pat kaip tikroji – tuomet ją išduoda tik adresas, pavyzdžiui, payssera.com vietoj paysera.com. Todėl prisijungimo puslapį bank.paysera.com atsidarykite patys, įvesdami adresą naršyklėje, o ne per paieškos sistemas: sukčiai gali pirkti reklamą, kad jų svetainė būtų rodoma aukščiau už tikrąją.

Sukčiai gali siųsti laiškus Paysera vardu ir raginti skubiai prisijungti prie paskyros – esą kitaip ji bus užblokuota. Galime atsiųsti priminimą užpildyti kliento pažinimo anketą, tačiau niekada neprašome atsisiųsti priedų ar įsidiegti programinės įrangos. Jei patys nepradėjote keisti slaptažodžio, nuorodos į jo keitimo puslapį mūsų laiškuose nebus.

Jei laiškas atrodo įtartinas, patikrinkite siuntėjo adresą – jis gali tik nežymiai skirtis nuo tikrojo. Nespauskite laiške esančių nuorodų ir neįveskite jokių duomenų – prie paskyros junkitės patys. Jei abejojate, ar laišką išsiuntė Paysera, persiųskite jį adresu [email protected]: patikrinsime, ar jis tikrai mūsų, o jei ne – jį ištirsime.

• Netikri darbo pasiūlymai ir išankstiniai mokesčiai. Sukčiai siūlo patrauklų darbą, paskolą ar prizą, bet pirmiausia prašo sumokėti mokestį – už mokymus, įrangą ar administravimą. Gavę pinigus, jie dingsta.
• Raginimai investuoti. Nesiunčiame žinučių, raginančių pervesti pinigų ir atgauti daugiau. Jei su jumis telefonu ar vaizdo skambučiu susisiekia investavimo platformos atstovas ir žada greitą pelną, vertinkite tai kritiškai – ypač jei šio žmogaus niekada nematėte gyvai. Saugokitės ir tų, kurie vėliau siūlo už mokestį padėti atgauti prarastus pinigus.
• SMS žinutės su nuorodomis. Sukčiai gali siųsti žinutes, kurių siuntėjo vardas sutampa su jūsų banko, arba apsimesti siuntų bendrove ir teigti, kad pirkėjas už jūsų parduodamą prekę jau sumokėjo. Tokiose žinutėse esančių nuorodų nespauskite ir jokių duomenų neįveskite.
• Skambučiai apsimetant institucijų darbuotojais. Sukčiai prisistato banko, apsaugos tarnybos ar valstybės institucijų, pavyzdžiui, FNTT, darbuotojais, teigia, kad kilo problema, ir prašo atlikti kokių nors veiksmų ar patvirtinti tapatybę. Kartais jie nekalba lietuviškai arba prašo pereiti prie kitos kalbos. Tokios institucijos niekada neprašo prisijungimo duomenų telefonu – padėkite ragelį.

Apsisaugoti nuo sukčių padės šios taisyklės:

• Niekam neatskleiskite prisijungimo duomenų, PIN ir patvirtinimo kodų.
• Prie Paysera junkitės tik per bank.paysera.com arba iš App Store, Google Play ar Huawei AppGallery atsisiųstą Paysera superprogramėlę.
• Patvirtinkite tik tuos prisijungimus ir mokėjimus, kuriuos atliekate patys. Jungdamiesi patikrinkite, ar Paysera superprogramėlėje rodomas kontrolinis kodas sutampa su kodu naršyklės lange.
• Prieš patvirtindami pervedimą eurais, peržiūrėkite gavėjo patikrinimo rezultatą – Paysera parodo, ar įvestas gavėjo vardas ir pavardė sutampa su sąskaitos savininko duomenimis. Jei gavote įspėjimą, kad duomenys nesutampa ar sutampa tik iš dalies, pervedimo nepatvirtinkite, kol neišsiaiškinsite priežasties.
• Reguliariai atnaujinkite telefono operacinę sistemą ir programėles. Daugiau patarimų rasite straipsnyje apie mobiliųjų įrenginių apsaugą.

Jei dėl sukčių praradote pinigus ar įtariate, kad kas nors sužinojo jūsų kortelės ar prisijungimo duomenis, veikite kuo greičiau:

• Užblokuokite kortelę. Jei įtariate, kad kortelės duomenis sužinojo kiti, iš karto ją užblokuokite Paysera superprogramėlėje.
• Susisiekite su Paysera. Lietuvoje skambinkite +370 5 2071558 (lietuvių, rusų ir anglų kalbomis), o visą parą anglų kalba – +44 20 80996963. Kitų šalių numerius rasite kontaktų puslapyje.
• Pasikeiskite slaptažodį. Tai ypač svarbu, jei jį galėjote atskleisti netikroje svetainėje ar pokalbio metu.
• Patikrinkite sąskaitos išrašus ir prisijungimų istoriją. Įsitikinkite, kad nėra jūsų neatliktų operacijų ar prisijungimų iš svetimų IP adresų. Prisijungimų istoriją e. bankininkystėje rasite pasirinkę Nustatymai › Paskyros nustatymai › Saugumo nustatymai › Prisijungimų istorija.
• Praneškite institucijoms. Apie sukčiavimą informuokite Lietuvos policiją, o apie investicinį sukčiavimą – ir Lietuvos banką (daugiau informacijos rasite Lietuvos banko puslapyje apie sukčiavimą).